Negaliu nepapasakot apie kaimelį, kuriame praleidome 8 dienas. Visa teritorija vadinama Ladis-Fiss-Serfaus - tai trys kaimeliai, žiemą virstantys slidinėjimo centru. Mes apsistojome Fiss. Čia gyvena 1000 gyventojų, sako p. Googlas, bet tai veikiausiai be turistų :) Aš labai nustebau pamačiusi, kad beveik visi pastatai čia yra hoteliai. Ir vis dėlto miestelis iš pirmo žvilgsnio atrodo tradiciniu jaukiu kaimeliu.
O šios apylinkės iš tikrųjų yra stipriai suturistintos.. Žiemos sezonu veikia 53 keltuvų linijos, yra 173 km trasų, iš kurių 85 km - dirbtiniu sniegu dengtos. Nesuvokiami skaičiai..
Vasarą palikti tik tie keltuvai, kurie jungia miestelius ir iš kiekvieno po vieną kyla į kalnus. Kas be ko viršuje po restoraną... Iš tikrųjų tai tikras rojus šeimoms su mažais vaikais - žaidimo aikštelių ant kiekvieno kampo, paruošta daugybė maršrutų pėsčiomis, kuriuos įveikdami vaikai turi atlikti užduotis, yra net nemokami vaikų darželiai-žaidimų grupės, o ir net patiems mažiausiesiems nesudėtinga pakilt aukščiau. Pridedu nuotrauką, kur matos iš keltuvo mūsų miestelis :)
Kad ir kur pasisuksi, visur pamatysi kyšant kalnus. Šitoks vaizdas atsiveria nuo mūsų viešbučio.
Kaip manot, kas tas rudas pastatas? Garantuoju, nežinantis niekad neatspėtų,- tai tvartas su tikrų tikriausiom arklidėm :)
Labai įdomi idėja. Obelis pasodinama labai arti namo ir prilenkiama prie sienos, atsiknojusios šakos vis prispaudžiamos. Medis užima nedaug vietos, o derlių duoda .
Štai šitaip išpiešti kai kurie namai.
Esu begalo sužavėta austriškais balkoniukais, medžio ir tinko subtiliais deriniais. Kadanors mes irgi pasistatysim namą.. jau žinau kokį :)
Trumpa pauzelė.
Ežeriukas ir pietūs :)
Pusiaukelė namo.. prasisklaidė debesys ir pamatėm, kur buvom :D
Beveik visos austriškos karvutes turi po skambalą po kaklu. Vos tik pajuda kaklai - laukai suskamba ausiai maloniu -din-din-din. Gaila, nepavyko išsiaiškinti, kaip jos prižiūrimos. Nes ganosi kalnų šlaituose, miškuose beribėse erdvėse - kaip jas pagauna pamelžti? Gal nemelžia, gal tai mėsinės karvutės?
Kad ir kur pasisuksi, visur pamatysi kyšant kalnus. Šitoks vaizdas atsiveria nuo mūsų viešbučio.
Kaip manot, kas tas rudas pastatas? Garantuoju, nežinantis niekad neatspėtų,- tai tvartas su tikrų tikriausiom arklidėm :)
Labai įdomi idėja. Obelis pasodinama labai arti namo ir prilenkiama prie sienos, atsiknojusios šakos vis prispaudžiamos. Medis užima nedaug vietos, o derlių duoda .
Štai šitaip išpiešti kai kurie namai.
Esu begalo sužavėta austriškais balkoniukais, medžio ir tinko subtiliais deriniais. Kadanors mes irgi pasistatysim namą.. jau žinau kokį :)
Snigo, sušalom (peršalom), beveik nieko nepamatėm - tik ankstyvaus pavasario oru pasidžiaugėm. Pavaikščiojom kiek, radom ledo luite olą :) ir patraukėm atgal į savo kaimelį.
Nuo kalno papėdės iki viršūnės reikėjo įveikt beveik 30 serpentino posūkių. Kylant viršun neblogai užsūpavo.. O apačion jau sustodavom pasigrožėt vaizdais. Šitas ežeriukas kažkur 3000m aukšty. Karvutės ganos, upeliai šniokščia, žiedai akį traukia..
O štai taip atrodo riba ties 2500m (?), kai medžiai aukščiau nebeauga:
Pursluose skęstančios upės ir Kaunertal šlaite esanti užtvanka:
Šioji užtvanka sulaiko didžiąją dalį upelių srovę ir išteka tik toks mažiukas upeliukas. Be užtvakos pavasariais būtų nelabai kas..
Sunku suprasti, kur ta riba tarp rūko ir debesies. Orai tokie nesuvokiami: čia saulė plieskė - dangus giedrut giedrutėlis, čia rūkas iš slėnio kamuoliais užkopia aukštyn.
